atlaikinėti — iter. atlaikyti. 1. atmušti, atsispirti: Mes atlaikinėjome stiprius priešų antpuolius rš. 2. rš iter. atlaikyti 11. | refl.: Viskas iš sykio prasidėjo atsilaikinėti lenkiškai rš. laikinėti; atlaikinėti; palaikinėti; prilaikinėti; sulaikinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
palaikinėti — iter. palaikyti. 1. paturėti rankomis, norint palengvinti kam išsilaikyti kokioje nors padėtyje: Jis vienas mane gelbėjo ir palaikinėjo Msn. Palaikinėjo einantį draugą, kad nepargriūtų rš. 2. palikinėti, nenaikinti: Ale vagų dabar nepalaikinė[ja] … Dictionary of the Lithuanian Language
perėminėti — tr. sulaikinėti, užpuldinėti: Nemožna takais eit – ponas perėminėja žmonis Rdm. ėminėti; nuėminėti; perėminėti; praėminėti; suėminėti … Dictionary of the Lithuanian Language
prilaikinėti — iter. prilaikyti. 1. kiek priturėti rankomis, norint palengvinti kam ką atlikti: Senį prilaikinėjo vyrai iš dešinės ir kairės rš. 2. prižiūrėti, remti: Prilaikinėjo juos (senovės mokslus) rūpestingu mokinimu mokyklose Gmž. laikinėti; atlaikinėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
suiminėti — tr. 1. dėlioti: Kiekvieną tolesnę pasakėlės dalį reikėjo suiminėti į atskirų dainų rėmus rš. 2. A.Vien areštuoti, sulaikinėti. iminėti; atiminėti; išiminėti; nuiminėti; paiminėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užlaikinėti — iter. užlaikyti 2; sustabdyti, suturėti: Kada rūkina, sako: „Rūkinu tavę, nebijok akių, neužlaikinėk pieną, kad tavę jokia nesčėstis nesutikt“ (brt.) LTR(Auk). laikinėti; atlaikinėti; palaikinėti; prilaikinėti; sulaikinėti; užlaikinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
